Kodėl sunku kalbėti apie pinigus?

Kodėl sunku kalbėti apie pinigus?

Ryžtantis pokyčiui ar vystant idėją susitinkame su aplinkybėmis, kurios lyg atpažįstamos, tačiau iki tol su jomis teko gyventi kitokiame santykyje. Daugiau atsakomybės, neapibrėžtumo, iššūkių, o ką jau kalbėti apie pokyčius finansų srityje. Pastarasis dažnu atveju ir tampa didesniu iššūkiu norint ryžtis pokyčiui.

Tačiau kodėl mums taip sunku (susi)kalbėti apie pinigus?

Apipintas naujų aplinkybių šį klausimą turėjau užduoti ir sau. Pirmos mintys, kurios mane aplankė, buvo noras išsaugoti saugumo, stabilumo jausmą. Juk dirbdamas samdomą darbą gauni pastovias pajamas, kurios padeda jaustis saugiai ir kaskart negalvoti, kaip bus kitą mėnesį, planuotis, taupyti ir dažnu atveju pateisinti aplinkos tau suformuotus lūkesčius. Tačiau jeigu vis nedrąsiai pagalvoji apie pokytį, norą įgyvendinti kažką sau artimo, sekanti mintis būna, jog sukurta saugi ekosistema gali išsibalansuoti. Jei tai darai sąmoningai ir degi aistra, atrodytų, beliktų rasti savyje ryžto ir pasinerti į pokytį, bet ar viskas taip paprasta? Pamaniau, jog tai padaryti būtų kur kas paprasčiau, jei būčiau tik baigęs studijas: tokiame gyvenimo etape aplinka neformuoja tau didelio lūkesčio, turi galimybę bandyti, klysti, atrasti. Tačiau yra ir kitas atspalvis - patirtis, branda, sąmoningumas, savęs pažinimas ir įgalinimas, tai dalykai kurie šiame etape dar tik formuojasi.

Ar tai reiškia, kad tokiu atveju nereiktų ryžtis pokyčiui ar įdomiai avantiūrai? Tikrai ne! Tik per bandymą, klaidas susiformuoja unikali kiekvieno patirtis. Tokį kampą paliečiau matyt todėl, kad man jau gerokai virš 20 metų ir savimi pajutau, kad būnant brandesniam gyvenimo etape norint ryžtis pokyčiui tenka susidurti su daugiau aplinkybių. Pasikeitę asmeniniai poreikiai, įsipareigojimai, atsakomybė už kitus žmones ir daug kitų aplinkybių. Aistra pokyčiui gali būti net ir didesnė, tačiau santykių paletė taip pat visai kitokia nei baigus studijas.

Atrasti ir išlaikyti darną santykyje su savimi ir kitais turbūt yra pagrindinis raktas į harmoniją, tačiau ar tikrai viskas taip paprasta? Santykis su šeima, antra puse, vaikais, giminėmis, draugais, kolegomis, kaimynais, pažįstamais, verslo partneriais, investuotojais ar bendraminčiais. Kaip su visais išlaikyti darną? Šis klausimas man tapo ypač aktualus, kai mano ryžtas imtis pokyčio sujudino mano vidinės harmonijos pamatus pokalbiuose su kitais pinigų tema.

Visu savimi pajaučiau, kad daugeliu atveju mes turime skirtingą santykį, požiūrį į pinigus, nors bendras tikslas gali būti ir tas pats. Klausimas, kaip susikalbėti su kitais šia tema pradėjo suktis galvoje vis dažniau, todėl nusprenžiau iš esmės pabandyti į jį atsakyti. Taip per vieną bemiegę naktį gimė hipotezė „Penkios pinigų kalbos“.

PENKIOS PINIGŲ KALBOS

Šią hipotezę iškėliau prisiminęs knygą „Penkios meilės kalbos“, kurioje labai paprastai ir taikliai įvardintos kalbos (laikas kartu, prisilietimai, dovanos, pagalba ir paslaugos ir palaikymas) per kurias galime kurti darnų santykį tarpusavyje. Kaip yra pasakęs vienas mano pažįstamas išminčius: „Tai, kas veikia buityje, gali neveikti versle“. Šiuo atveju iš dalies taip ir yra. Šiuo kampu pabandžiau atrakinti ir pinigų kalbas, kurios man išsigrynino iš realių situacijų ir patyrimų. Kiekvienu individualiu atveju kalbų gali būti ir kitokių, šią hipotezę pateikiu per savo asmeninį pavyzdį gal kažkuriam iš jūsų surezonuos kokia mintis.

1. Verslo kalba – fokusas į verslo aplinką, potencialą, atsiperkamumą, pinigų įdarbinimą. Ši kalba pirmoji, kuri mane paskatino ieškoti atsakymų šia tema. Konkrečiu atveju supratau, kad bendraudamas su kitu žmogumi apčiuopiu tą patį siektiną tikslą. Tik suvokimą kaip iki jo nueiti mes matome ganėtinai skirtingai ir taip tai pinigų atspalvio įtaka. Tik abiejų pusių sąmoningumo dėka mes tai pastebėjome ir atradome ryžto ir energijos kalbėti šia tema. Šia kalba dažniausiai kalba verslininkai, investuotojai, kurių esminis fokusas tiesioginė ir apčiuopiama grąža iš amato / verslo / projekto ar pan. Ir tai mažų mažiausiai suprantama, tačiau stadijoje, kai jūs ryžtatės pokyčiui, gryninate ar tik pradedate vystyti idėją, pokalbiai vien tokia kalba gali išbalansuoti jūsų aistrą, kūrybiškumą, o gal net pasėti abejonę ar verta vystyti idėją. Suprantama, kad vystant labai svarbu finansų valdymas, tačiau fokusas vien į tai gali padaryti ir žalos idėjos vystymui. Tarkim, jums gimė idėja auginti morkas, ar tikrai pirmus mėnesius norėtumėte kalbėti tik apie tai, kiek morkų ir kam reiks parduoti, kad sugeneruotumėte pelną, o gal pradiniame etape vertėtų galvoti kuo tos morkos išskirtinės, kodėl jas turėtų pirkti, kokią vertę jos kuria ir pan. Kalbu apie balansą pokalbiuose.

2. Racionalioji kalba – fokusas į buitį, efektyvų pinigų paskirstymą. Šią kalbą sutikau bendraudamas su man labai artimu žmogumi su kuriuo kuriame dabartį ir ateitį. Atpažinęs šią kalbą kitame, supratau, kodėl pinigų tema man taip klampu kalbėti per racionalumo prizmę. Atradau tai, kad man racionalumas ypač būdingas, kai tą darau kitiems, t.y. siekdamas efektyviai ir racionaliai valdyti kitų finansus. Taigi dirbdamas samdomą darbą ir vystydamas projektus aš kaip taisyklė minimaliais kaštais pasiekiu puikių rezultatų, tačiau savo aplinkoje racionalioji kalba buvo kažkur užslėpta. Nors man jau beveik 40 m., šios kalbos pritaikymo savo aplinkoje intensyviau pradėjau mokytis tik dabar. Ir dabar atpažindamas racionaliają kalbą kitame kur kas lengviau susikalbu. Šia kalba dažniausiai kalba žmonės, kurie mėgsta konkretumą, aiškumą, jie nėra linkę pasinerti į didesnias avantiūras, vertina saugumą ir stabilumą. Todėl galima įsivaizduoti kaip tokie žmonės reaguotų, jei vieną dieną grįžtumėte namo ir pasakytumėte, kad išėjote iš samdomo darbo ir dabar auginsite morkas, nes tai jūsų svajonė. Jei žinote kito kalbą, tikėtina atrasite ir racionalius būdus kaip apie tai kalbėtis.

3. Partnerystės kalba – fokusas į komandą / partnerius, požiūrio ir pinigų valdymo strategijos sukalibravimas. Tai kalba kuri mus lydi santykyje su kolegomis, verslo partneriais, draugais. Ši kalba ryškiausia pas žmones, kuriems kertinis momentas yra požiūrio ir krypties suvienodinimas komandoje, šie žmonės gali būti ir mažiau racionalūs, bet jiems svarbu turėti aiškų ir vienodą santykį į vykstančius dalykus su komanda. Ši kalba grįsta tarpusavio pasitikėjimu komandoje. Mano atveju ši kalba su projekto partnere pakankamai sukalibruota. Tik partnerystės kalba būtų gana rizikinga kalbėti su žmonėmis, kurie kalba racionaliąją kalba, kurių fokusas konkretus, aiškus, apčiuopiamas ir dažniausiai materialiai pamatuojamas rezultatas, kurio jie gali siekti tiek su komanda, tiek vieni.

4. Šeimos kalba – fokusas į artimiausią aplinką, pinigų paskirstymą šeimoje. Ši kalba pilnai orientuota į šeimos aplinką, narius. Ja kalbantys žmonės nuodugniai nesigilindami į racionalumą, jausmus, partnerystės svarbą, priima sprendimus, kurie nukreipti į šeimą ir jos gerbūvį. Šia kalba bendraujantys žmonės dažniausiai visus savo finansus ir energiją nukreipia išskirtinai į šeimos narių, giminaičių gerbūvio gerinimą, pagalbą. Jiems svarbiau kitų gerbūvis nei savo paties, todėl ryžtis pokyčiui ar bandyti įgyvendinti svajonę tokio tipo žmonėms yra nemenkas iššūkis. Savo atveju aplinkoje turiu žmonių, kurie turi ryškesnius šios kalbos atspalvius, kuriuos pavyko atpažinti ir atrasti bendravimo būdą, kuris nėra nukreiptas pakeisti žmogų ar jo požiūrį.

5. Jausmų (patirtimi grįsta) kalba – fokusas į jausmus (grįstus patirtimi), pinigų valdymo sprendimai paremti „gut feeling“ principu. Ši kalba, panašu, ryškiausiai skiriasi iš kitų, kadangi ja kalbantys žmonės labiau vadovaujasi patirtimi grįsta nuojauta nei racionalumu, konkrečiu sprendimų pagrįstumu ar apibrėžtumu. Ši kalba paremta tikėjimu, kad daromi sprendimai ir veiksmai gali atnešti ne tik tiesioginę naudą, kurią lengvai būtų galima išreikšti pinigais, bet ir netiesioginę pvz. nemokamai dalindamasis patirtimi ne tik įprasminsi save, bet padėsi ir kitam žmogui, kuris galbūt priims prasmingus sprendimus, kurie turės įtakos kitiems žmonėms, o jei darys įtaką kitiems, tikėtina, tai sugrįš gal ir kita forma atgal pas tave. Žmonės, kurie turi ryškią šios kalbos spalvą dažniausiai yra kūrybiški, ieškantys daugelio dalykų įprasminimo, turintys gerą ir pagrįstą nuojautą, siekiantys dalintis, padėti kitiems ir kurti vertę, kuri turėtų ilgalaikį poveikį. Tokie žmonės pagrindinę energiją gauna ne per pinigus, bet per savirealizaciją, kitų suvoktą vertę, palaikymą. Nėra taip, kad sprendimai priimami vadovaujantis tik jausmais, natūraliai jie pagrįsti sukaupta patirtimi, kuri susiformavusi iš daugybės bandymų ir klaidų. Kadangi ši kalba pas mane gana ryški, galima nuspėti kaip pinigų tema vyksta diskusijos su verslo ar racionaliąja kalba kalbančiais pašnekovais. Jeigu abi pusės sąmoningos ir pažįsta savo dominuojančią kalbą tikrai galima atrasti taškus per kuriuos abi pusės gali kuo puikiausiai rasti pozityvų kompromisą.

Kai įvardinau kalbas, kurias savaip suvokiu, supratau, kad atpažinus savyje ir kitame pagrindinę dominuojančią kalbą (-as), atsiranda viltis suprasti, susikalbėti ir atrasti pozityvų bendradarbiavimo santykį.

Sekantis žingsnis, ką padariau, tai pabandžiau sukalibruoti man svarbių žmonių pinigų kalbas:

1. Įvardinau savo ir kiekvieno man svarbaus žmogaus pagrindines 3 pinigų kalbas pagal svarbą, dominavimą.

2. Įvardinau per kokią kalbą su kita puse galima rasti pozityviausią kompromisą, pvz. mano kalbos: pirma – jausmų, antra – racionalioji, o trečia – verslo, kai tuo tarpu kito asmens pirma – racionalioji, antra –šeimos, o trečia – verslo. Tokiu atveju aš suprantu, kad jei kalbėsiu pirmąja savo kalba, tikėtina, mes nesusikalbėsime, bet jei aš kalbėsiu antrąja kalba, yra viltis kur kas greičiau rasti pozityvų kompromisą, nepavykus galima kalbėti trečiąja kalba.

3. Įvardinau kas kiekvienam konkrečioje kalboje svarbu, pvz. realizuoti save, gauti pastovias pajamas, neturėti finansinių įsipareigojimų ir t.t.

4. Sukūriau įrankį, kurį taikau konkrečiai situacijai / atvejui analizuoti.

5. Šis įrankis papildė vidinės harmonijos įrankių dėžę, kurią pristatysime artimiausiu metu.

Andrius Šilalė